Žymių archyvai: Lina

200 gramų, kurie nuolat su manim

Kai esi knygų žiurkė, tai tinka ne tik atspaustas, bet ir sumozaikintas žodis, galvoju. Kindlą turiu galvoje. Ir dažnai – rankinėje. Mažas, lengvas, pildantis daugelį užgaidų man paliepus ir panorėjus. Tik wifi reikia. Gerai – kartais ir pajungtos piniginės. Sėdžiu Nidoj, užsimanau po akacija sėdinčios Ramotsvės sprendžiamų detektyvų – čiakšt, ir turiu. Nors, kai įsijungia […]

Lietuva pašto dėžėse

– Tu vediesi vaikus ledų, kai jos paskelbia Nedarželio dieną? Ha!  Tai jos niekada nenorės į darželį!, – moko mane Greta. Tai pirmadienį, kuris vėl išaušo ne darželinis, pramogą pasiūliau alternatyvią – eiti į parodą. Pirmadienis, be visų kitų savo savitumų, nėra ir kultūringa diena, tai pasirinkimo didelio nebuvo. Ėjom į Unesco galeriją – mano dažnai lankomas […]

Ice Ice Baby: ieškau skaniausių Vilniaus ledų

Paskutinėm dienom visi mano pokalbiai – su draugėmis prie kavos, su vaikais pakeliui nuo kalno, su vyru susivyniojus į pažastį, su virėjais užbėgus trumpam iš gatvės, su pardavėjomis, kurios neturi kitų pirkėjų, pasisuka į tą pačią pusę – kur Vilniuje skaniausi ledai? Taip klausimą formulavau prieš savaitę, kol dar turėjau daugiau vilties. Dabar klausiu, ar […]

Išplėstos lentynos, arba biblioteka vaikams

– Gerai, tu perskaityk dvi Lotos istorijas. Tada papasakok, kaip buvai maža ir tave gimdė. Ir dar kaip buvai didelė ir susipažinai su visais savo draugais. – Žinai, gal papusryčiaujam ir varom šiandien į biblioteką aš tave užrašysiu. Ten galima visokiausių knygų pasiskolint, ir apie Lotą, ir ne tik. Vieną pilką rytą, kai darželis netraukė, […]

iAkys, mirksėkite

Ačkarikė buvau ilgiau, nei pirmūnė. Ir savo pirmagimei vis įžvelgdavau žvairumą – teko jai dar nevaikštančiai keliaut į Santariškes, gauti vyzdžius plečiančių lašų, sėdėti tamsiam kabinete ir leisti žiūrėti į savo akių dugną, kad man būtų pasakyta – oi mama, sveikos tos akys. Ką reikėtų pasitikrinti man pačiai, buvo nutylėta, bet veidu parodyta. Bet kiek […]

Malonumas žiūrėti: Tėčio pasaka

Žinot svetimos gėdos jausmą? Kai pats nedarai nieko, tik stebi, bet taip nepatogu už tą operinio sudėjimo damą, įspraustą į katės kostiumą su pliušine uodega, ir už tą Buratiną, kuris 1965-ųjų guašu nuteptam židinyje beda skylę? Nejauku nejauku, muistytis norisi, slėptis, kad tik koks pažįstamas nepamatytų? O ir dėl ant kelių sėdinčio vaiko kažkaip neramu, […]

Vakarinė dokumentika, arba kur miega pasaulio vaikai

Dokumentika dabar yra mano žanras Nr.1. Grožinių reikalų lentyną, matyt, yra visai užpildžiusios Drąsioji Pupulė, Kakė Makė ir ragana ant šluotos. Vienintelis filmas, kurį pažiūrėjau šiame Kino pavasaryje – ir tas apie Šiaurės Korėjos konclageryje gimusį žmogų, kuris nutarė bėgti prisiklausęs naujo bendradarbio kalbų apie ant grilio kepamą mėsą. Tiesa, buvom išsirengę ir į dar vieną […]

Skrido oro lėktuvėlis, ten sėdėjo kūdikėlis

– Žaisti, miegoti, bėgioti pirmyn ir atgal ir atgal ir atgal, – atsakė šeimyninių kelionių ekspertė Kotryna (beveik 4), paprašyta patarimų į keliones lėktuvu išsiruošusiems kitiems vaikams. Aš džiaugiuosi, kad turiu tetervino sindromą – prieš kiekvieną naują numatomą skrydį sėkmingai būnu užmiršus, ką reiškia skristi su vaikais. Tąsytis oro uostuose, nepametant iš akių nei trumpam, […]

Gerb. dėstytojas Internetas

Kai atėjo mano pirmas motinystės ruduo, mintis, kad Viskas Pasikeitė, jau po truputį pradėjo siekti sąmonę. Tamsa nuo pusės keturių, savaitėmis sergantys draugių vaikai, nevalyti šaligatviai veiksmingai uždarė mane namuose. Nesu poetė, tą labai nepakylėtą, nuobodulį varančią, iš proto vedančią būseną sunkiai nusakysiu. Buvo labai nyku. Bet vaikas dar miegojo bent porą kartų, todėl tomis […]

Tobuli prancūzų vaikai ir minkšti pyragai

Už akių žurnalistės niujorkietės, auginančios savo vieną – du – tris vaikus Paryžiuje, knyga užkliuvo kažkada žiemos pradžioje, bebrauzinant šiaip bet ką. Neatėjo nei Kalėdos, o ji atsidūrė pas mane ir buvo maloniai ir greitai suvartota, kartu suteikdama temą kitą maloniems pašnekesiams su draugėmis, patyrusiomis mamystę Prancūzijoje ar Amerikoje. Skaičiau ją ne kaip vaikų auginimo […]

Time: eisim ten dar ne kartą

Vilnius man – geriausias miestas pasaulyje. (Niekur kitur niekada nebuvau ilgiau poros mėnesių, haha). Bet jis nėra dosnus vietų išėjimui su šeima tą tamsų pusmetį, kai skverai su fontanais ir paupio pievos su kylančiais oro balionais negalioja. Todėl kai man užsiminė, kad atsirado nauja vieta pavalgyti, kurioje visai patogu ir su vaikais, tą pačią savaitę […]

Ružavi kompromisai: dovanų tema nr.2

Aš esu baisiai laiminga. Aš esu labai savim patenkinta. Aš nupirkau vaikams Kalėdų dovanas! Nes nusigrūdau, nepagailėjau sekmadienio ryto, į Vaikų šalį Litexpo. Ir praleidau ten pusę dienos, ir išleidau pusę algos (rimas lygioj vietoj vis dažniau tampa mano draugu). Dovanų klausimu, turiu pasiaiškinti, esu specifinė. Nes yra tai, kas man patinka, ir tai, kas man […]

APIE MUS

Miesto mamos pagaliau susiėmė ir pradėjo rašyti šį blogą. Pirmiausia – norime prisistatyti. Lina ir Greta. O vėliau gal mūsų bus ir daugiau… Trumpai apie mus: