Mikrobiomas: draugai ir priešai mumyse

pexels-photo-351970.jpeg„Kiekvienai žmogaus ląstelei turime tarp 1 ir 9 kitų mikroorganizmų ląstelių, kurios yra gyvybiškai būtinos ir atlieka daugybę funkcijų. Pirmosios į kūną pakliuvusios bakterijos deda pagrindus būsimam imunitetui – visą gyvenimą organizmas nuolat turės reaguoti į patekusius mikroorganizmus ir spręsti, naudingi jie ar žalingi, leisti jiems daugintis ar naikinti. Gali būti, kad organizmas ims kovoti su jam naudingais mikroorganizmais, nes ne taip juos identifikuos – ir ne tik iškart po gimimo, bet ir vėliau gyvenime“, – sako neseniai Lietuvoje pranešimą konferencijoje skaičiusi Bridget Supple, pasiruošimo gimdymui lektorė, daugiau nei penkiolika metų dirbanti didžiuosiuose Jungtinės Karalystės gimdymo skyriuose. B. Supple straipsnius publikuoja įvairūs akušerijos ir švietimo žurnalai, o pastaruoju metu gilinasi į mikrobiomos ir kūdikio smegenų vystymosi ypatumus, partnerystėje su filmo „Microbirth“ kūrėjais organizuoja seminarus apie mikrobiomą ir jos svarbą nėštumo, gimdymo bei pogimdyviniu laikotarpiu.

Mikrobiomo, arba kitaip – visų žmogaus mikroorganizmų visumos – tyrimai prasidėjo visai neseniai. Ką pasaulis jau žino apie tai?

Be savo mikroorganizmų mes neišgyventume, jie didele dalimi lemia mūsų sveikatą ir savijautą – žinoma, kad balanso sutrikimas žarnyne susijęs su nutukimu, autizmu, depresija, nevaisingumu, psichine sveikata, diabetu, dirgliosios žarnos sindromu, kolitu ir kitomis sunkiomis ir lengviau pakeliamomis, bet sveikatai žalingomis būklėmis.

Vaiko mikrobiomas formuojasi dar mamos gimdoje, kuri nėra sterili, kaip manyta anksčiau – per virkštelę, placentą, amniotinį skystį (nežinome, kaip tiksliai) vaikas jau susiduria su mikroorganizmais. Tai yra paveldas, keliaujantis per moterišką liniją – dėl to moterims svarbu rūpintis savo bakterijomis dar iki gimdymo. Pats gimdymas taip pat labai svarbus užsisėjimui mikroorganizmais – ar vaikas susidurs su jais sveikoje, natūralioje mamos makšties aplinkoje? Ar jie bus paveikti antibiotikų? Ar ten paklius akušerės rankų mikroorganizmai? Ar vaikas apskritai neturės kontakto su gimdymo takais, o tiesiai iš gimdos susidurs su operuojančių gydytojų rankomis? Ar jis gaus mamos ar tėčio odos ir burnos mikroorganizmų, ar bus priglaustas ir išbučiuotas?

Po pradinio kontakto labai svarbus yra žindymas, namų aplinka, primaitinimas. Žinoma, kad moters piene visada yra dalis medžiagų, kurių vaikas nesuvirškina – dabar žinome, kad jos skirtos žarnyno bakterijoms. Reaguodami į šiuos atradimus, pieno pakaitalų gamintojai pradeda dėti prebiotikus į savo gaminius, tačiau kol kas joks dirbtinis maistas negali prilygti natūraliam. Svarbu ne tik mamos pienas, bet ir žindymas – taip vaikas perduoda informaciją mamai, kokio maisto jam reikia šiuo metu – tarkim, jei jis serga, ten bus daugiau imunitetą stiprinančių ir kenksmingus mikroorganizmus naikinančių medžiagų.

pexels-photo-225744.jpegŽindymas – jautri tema, nes visada yra moterų, kurios dėl savo pasirinkimų jaučiasi gynybiškai, nes pasąmoningai jaučiasi kaltos, kad joms nepavyko. Kur tos kaltės šaknys?

Taip, gali būti žmonių, kuriuos žeis pasakymas, kad žindyti yra natūralu ir tai – geriausias maistas vaikui. Svarbu būti jautriems kitoms moterims, nes paprastai už jų pasirinkimų yra kokia nors gyvenimo istorija, kuri jas čia atvedė, tačiau nepersiimti svetimos kaltės – suaugę žmonės turėtų su ja tvarkytis patys. Faktai yra tokie, kad žindymas ir gimimas natūraliais takais yra palankiausias žmogui. Bet svarbu matyti visą vaizdą – tai, kad maitinimas mišiniais didina astmos riziką, nereiškia, kad kiekvienas mišinio ragavęs kūdikis ja sirgs.

Turime kartą vaikų, kurie gimę po Cezario pjūvio ir maitinti mišiniais. Nežinome, ką ilguoju laikotarpiu tai reiškia, bet matome, kad išaugo neužkrečiamų ligų – astma, diabetas, vėžys. Dabartinės žinios leidžia teigti, kad yra ryšys. Žinodami, kuo svarbus mikrobiomas, galime daryti kitokios sprendimus. Mes galime koreguoti savo paveldą.

Turime pakeistą moteriško paveldo liniją, taip? Kaip galime tai koreguoti?

Sveikai maitintis, gyventi be didelio nuolatinio streso, judėti, užtektinai miegoti. Mes galime reikšmingai keisti savo sveikatą rinkdamiesi šviežią, įvairų, gerai paruoštą maistą, kupiną gerųjų bakterijų ir maisto joms – raugintas maistas pilnas prebiotikų.

Ne viskas baigiasi gimdymu. Apie trečius metus yra nusistovėję 60-70 procentų mikrobiomo. Ką galime daryti? Pirma – mažinti stresą, kuris labai kenkia. Žaisti lauke – būti su žeme, gamta. Šuo gyvenimo pradžioje yra geriausia dovana vaiko mikrobiomui – nuostabu, kad namie negalite palaikyti tobulos švaros!

Kokie požymiai rodo, kad nėščios moters mikroorganizmų pusiausvyra yra sutrikusi?

Nutukimas – daugybė eksperimentų daryta su laboratorinėmis pelėmis ir bakterijomis: paėmus bakterijų iš nutukusių ar baimingų pelių ir perkėlus jas sveikoms, šios taps nutukusios. Žarnyno veiklos sutrikimai, grybeliai makštyje, pernelyg didelis nuovargis, depresinės būklės. Svarbu skirti sau dėmesio ir keisti tai.

pexels-photo-332974.jpegLietuvoje vienas iš keturių gimdymų baigiasi operacija. Kaip ji veikia mikrobiomos formavimąsi?

Vyriausias iš keturių mano vaikų gimė po operacijos, ir kartais aš jaučiuosi turinti privalumų kalbėdama su kitomis tai patyrusiomis moterimis, nes šioje temoje, kaip ir žindyme, taip pat labai daug gynybiškumo.

Yra skirtumas, kada daroma operacija: jei gimdymo veikla prasidėjusi, nubėgę vandenys, gali būti, kad vaikas gaus bent dalį mamos mikroorganizmų. Kitaip yra planinės operacijos metu – tuomet vaiko paveldas nėra toks, kaip mamos – jis panašus į personalo odos bakterijas. Šią sritį aktyviai tiria asocijuota Niujorko universiteto profesorė Maria Gloria Dominguez-Bello – ji kelia versiją, kad prieš operaciją į moters makštį verta įdėti vėduokle sulankstytą servetėlę ir gimusį vaiką ja kruopščiai nušluostyti iškart po gimimo ir dar keletą kartų per pirmą parą. Dabar yra nemažai šeimų, kurios pačios imasi tai daryti. Pokytis dažnai ateina iš pačių šeimų – prisiminkime, kaip buvo su virkštelės kirpimu ne vos tik užgimus – to irgi aktyviai reikalavo pačios šeimos, ir dabar tai yra vis dažnesnė praktika. Svarbu domėtis ir žinoti, ko nori.

Kalbant apie Cezario pjūvį, sunku atskirti operacijos ir antibiotikų įtaką – jie visada naudojami operuojant ir keičia mikrobiomą.

pexels-photo-132677.jpegKą gali daryti Cezario pjūviui besiruošianti šeima?

Prieš planinį pjūvį gali būti prasminga išsispausti priešpienio (nešaldyti) ir gana greitai duoti jo vaikui. Kol kas įrodymų, kad tai naudinga, nėra, tačiau skamba racionaliai. Oda-oda kontaktas operacinėje, vaikui – antklodė iš namų, į kurią prieš tai buvo susisupusi mama. Atstatyti mamos mikrobiomą geru maistu ir galbūt probiotikais. Pirmą parą vengti kontakto su ne šeimos nariais. Idealu – pirmas maistas iš krūties: apie trečdalis mikroorganizmų ateina iš pieno. Įdomu, kad mamos pienas mažina žarnyno bakterijų įvairovę, kuri yra sveika suaugusiajam. Tame nėra atsitiktinumo – tai vystymosi dalis, užtikrinanti, kad procesai įvyktų laiku, nes žmogus gimsta su nesubrendusiu žarnynu. Mišinys paankstina įvairesnių bakterijų atsiradimą, kaip ir primaitinimas iki šešių mėnesių, ir kol kas tiksliai nežinome, kaip tai veikia sveikatą.

Moterys dažnai daugiau laiko praleidžia rinkdamosi vaikui vežimėlį, nei domėdamosi apie gimdymą – teigiama, kad gydytojai žino geriau ir jie padarys taip, kaip reikia.

Jei pažiūrėtume, kokia yra skirtingų šalių, ligoninių ar net konkrečių gydytojų praktika, pamatytume, kad nėra vieno bendrai priimto standarto, kokią pagalbą geriausiai teikti gimdančiajai. Kitaip neturėtume tokios skirtingos statistikos: vienur įprasta, kad visos gauna epiduralinę nejautrą, gimdydamos guli, joms kerpama tarpvietė, o operuojama kas antra, kitur moterys gimdo baseine, su gydytojų komanda arba tik su akušerėmis, o gydytojai siūlo pašokti, kad veikla suintensyvėtų. Manau, labai svarbu domėtis ir susidaryti savo nuomonę apie tai, kas jums yra svarbu, ir stengtis tai įgyvendinti.

Kuo gimdymas yra svarbus?

Paklauskit savo giminės moterų – jos su detalėmis prisimins, kaip gimdė, kas kokius žodžius joms sakė, koks buvo oras ar kvapas gimdykloje. Tai – viena svarbiausių dienų moters gyvenime, kuri turės ilgalaikes pasekmes. Virsmo, ritualo diena. Aš labai tikiu dulų veikla – man atrodo, kad jos gali būti viena tų stipriųjų atramų, kurios gali padėti gimdymą patirti kuo gražiau. Palaikymas, žinios, kaip vyksta procesai, kas daro įtaką gimdymo veiklai – turėdama informaciją, moteris gali jaustis stipresnė, labiau atsakinga už savo gimdymą.

Vestuvėms, kurios irgi yra viena diena mūsų gyvenime, įprasta ruoštis labai kruopščiai ir negailėti laiko planavimui, suprasti, kad bus išlaidų, nors, jei pagalvoji, svarbu yra tik dviejų žmonių pasižadėjimas vienas kitam. Manau, kad gimdymo diena yra didesnis pokytis ir svarbesnė moters savijautai, nei vedybos.

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: