Aromaterapija vaikams: kvapai nuo erkių, uodų, kosulių ir slogų

„Aromaterapiją reikėtų vertinti kaip natūralios medicinos šaką ir vadovautis tik išsilavinimą turinčių specialistų patarimais”, – sako aromaterapeutė Irma Vyšniauskienė, viena iš Lietuvos aromaterapeutų asociacijos steigėjų, studijavusi Tradicinės žolių medicinos ir aromaterapijos institute, vadovaujamame gerbiamo aromaterapeuto G. Mojay. Ji konsultavo leidžiant lietuvišką V.A. Worwood knygos „Aromaterapija vaikams” variantą ir yra įsitikinusi, kad aromaterapija gali būti naudinga kiekvienuose namuose.

Kaip vaikai apskritai priima kvapus? Ką manote apie mažoms mergaitėms skirtus kvapius vandenis (ne natūralius)?

Kadangi pati ketverius metus dirbau sveikuoliškame vaikų darželyje, vesdavau vaikams kvapų pažinimo pamokas, taip pat dažnai keliauju į mokyklas, žinau, kad vaikams aromatų pasaulis – įdomybių rojus. Jie be galo domisi, lygina, kuria idėjas, pasiduoda asociacijoms. Jų uoslė dažniausiai nesugadinta, o patys vaikai (jei neužspausti suaugusiųjų kontrolės) labai kūrybiški. Tačiau į aromatinius junginius jų nosys reaguoja jautriau, subtiliau, todėl vaikams tinkami ne visi eteriniai aliejai, o dozės naudojamos silpnesnės (paprastai tepdami ant odos skiedžiame 0.5-1% santykiu, inhaliacijoms lašiname 1-2 lašus, o kambaryje gariname, kad kvapas jaustųsi šiek tiek). Niuansus apie mažų mergaičių kvėpinimąsi kur kas geriau paaiškintų psichologas, tačiau iš aromaterapinės pusės būtų nuostabu, jei vaikams kvėpintis, žaisti, mėgautis skirti kvapai būtų lengvi, žaismingi, natūralūs ir saugūs. Galima kurti mišinius su, pavyzdžiui, levandų, mandarinų, imbierinių citrinžolių (palmarozų), rožių eteriniais aliejais.

 Kokius įžvelgiate eterinių aliejų privalumus? Kodėl verta su jais prasidėti – gal geriau naudotis mamų receptais ir sunegalavus virti arbatas, daryti kompresus? Arba eiti pas gydytoją?

Su aromaterapija verta prasidėti dėl to, kad tai saugi, natūrali, ekologiška žmogui ir gamtai, efektyvi, kvapni ir maloni terapija bei natūralios medicinos šaka. Šiuo metu ji plačiai tyrinėjama, gausėja mokslinių tyrimų, praktinių studijų, terapeutų patirčių, literatūros. Tuo aromaterapija visiškai skiriasi nuo minėtų liaudies patarimų namams. Eteriniai aliejai veikia ne vienpusiškai, jų veikimo spektras labai platus ir holistinis. Aromaterapiją galima naudoti ir kaip gyvenimo būdo dalį, ir kaip efektyvią priemonę fiziologiniams ar psichologiniams negalavimams. Tai nėra panacėja – sveikatai reikalinga ir sveika mityba, judėjimas, grūdinimasis, ir kita. Idealu, jei bendradarbiaujama su bendrosios praktikos gydytojais, o eteriniai aliejai vartojami vietoje alopatinių medikamentų arba kaip papildoma terapija.

Ar sudėtingesniais atvejais, kai medicinos paslaugos ima netenkinti – tarkim, mažo vaiko alergijos, astma, dermatitas, kitos lėtinės ligos – gali padėti eteriniai aliejai?

Tokiais atvejais, pasitarus tiek su šeimos gydytoju, tiek ir su aromaterapeutu, išties verta išbandyti aromaterapijos pagalbą. Galima rasti sėkmingų praktinių studijų, kuomet alergiški, šienlige sergantys žmonės kelis mėnesius prieš žiedadulkių sezoną naudoja antihistamininių, priešuždegiminių, gleivių valymąsi turinčių savybių eterinius aliejus (spindulinių eukaliptų, arbatmedžių, vaistinių ramunėlių, tikrųjų levandų, dantikrapščių amių, mirtų) ir pasiekia palengvėjimą. Dermatitų kankinamiems vaikams naudojant sviestmedį, kokosų, erškėtuogių, medetkų aliejus, rožių, levandų, imbierinių citrinžolių (palmarozų), pelargonijų, nardų eterinius aliejus pagerėja odos būklės. Čia svarbu nuodugniai ištyrinėti situaciją, dirgiklius, išsiaiškinti tinkamiausias receptūras, vartoti nuosekliai ir stebint kaitą.

Kur gauti bazinių žinių, kad aromaterapija būtų naudojama saugiai?

Klaidinga manyti, kad natūralus produktas lygu saugus. Net ir šimtu procentų natūralūs gryni cinamono, gvazdikėlių, čiobrelių eteriniai aliejai stipriai dirgins odą, citrusai reaguos su saule, o, tarkime, gausūs mentolio eteriniai aliejai (pvz., dirvinės mėtos) netiks mažiems vaikams. Nors aromaterapija – saugi disciplina, kurią galime taikyti namuose visai šeimai, visgi bazinių žinių ir pagrindinių taisyklių reikia, kad nesuklystume iš nežinojimo. Ypač naudodami mažyliams. Pagrindinė aromaterapinė literatūra paprastai yra anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Į lietuvių kalbą yra išverstos dvi knygos. Verta turėti ir pasitikrinti R. Tisserand ir R. Young knygoje vadovėlyje „Essential Oil Safety“. Galima žinių įgyti teoriniuose seminaruose Lietuvoje, nuotolinėse ar įprastose studijose užsienyje. Neseniai veiklą pradėjo Lietuvos aromaterapeutų asociacija, kurios tikslas ir bus nurodyti saugios ir efektyvios aromaterapijos gaires.

Kaip pasirinkti? Kurie gamintojai ar pardavėjai yra patikimi? Ką reikia žinoti apie eterinių aliejų gamybą pradedančiam vartotojui? Kas yra prie kai kurių produktų minima terapinė klasė?

Pradedančiajam reikėtų žinoti, kad eteriniai aliejai išgaunami tik iš tam tikrų juos kaupiančių augalų. Klasikiniu būdu išgaunama distiliuojant variniame alembike, citrusų eteriniai aliejai – iš žievelių spaudimo būdu. Moderniausias išgavimo būdas – CO2 esktrakcija (CO2 ekstraktai paprastai naudojami kaip ir eteriniai aliejai).

Geriausia, jei pasirinktas tiekėjas prekiauja ne masinės gamybos eteriniais aliejais (kurie dažniausiai standartizuoti, o neretai ir su sintetinėmis priemaišomis), o bendradarbiauja su nedideliais gamintojais, auginančiais ir distiliuojančiais žaliavą, skiriančiais dėmesio kiekvienai šio proceso detalei, kad aliejus nebūtų sugadintas. Svarbu, kad jis būtų laikomas tamsaus stiklo buteliukuose, ant etiketės turi būti nurodytas lietuviškas ar angliškas, lotyniškas pavadinimai, jei yra, chemotipas, kilmės šalis, galiojimo laikas, saugumas. Reikėtų nesusivilioti maža, pavyzdžiui, nerolio, rožių, čiobrelių eterinių aliejų kaina, mat šių augalų išeiga distiliuojant labai maža, ir tai tikrai reikš, kad eterinis aliejus skiestas, sintetinis ar panašiai pakeistas. Na, ir praktikuotis lavinti uoslę!

Terapinė klasė – rinkodarininkų terminas. Pasaulyje, bent jau kolkas, nėra oficialios institucijos, kuri patvirtintų eterinio aliejaus priskyrimą tokiai klasei. Šiuo apibūdinimu, matyt, siekiama pasakyti, kad eteriniai aliejai yra natūralūs, autentiški, kokybiški, be priemaišų, nestandartizuoti, tinkami aromaterapijai ir saugiam vartojimui.

Kur Vilniuje ir kitur Lietuvoje galima kreiptis dėl eterinių aliejų vartojimo ir gydymo paskyrimo?

Greitai atsiras Lietuvos aromaterapeutų asociacijos puslapis, kuriame bus paminėti visi Lietuvoje dirbantys ir oficialų išsilavinimą turintys aromaterapeutai. Šiuo metu profesionaliausia vieta yra „Kvapų namai“ ir jų specialistai, taip pat mokslinininkė aromaterapeutė Rūta Aldonytė, kuri konsultuoja asmeniškai. Galima kreiptis ir į endobiogenikos gydytojus, savo praktikoje labai dažnai paskiriančius eterinius aliejus išoriškai ir į vidų.

 Lietuviškuose interneto puslapiuose prieš kiekvieną sezoną randasi patarimų vaikams nuo slogos naudoti eterinius aliejus, skiestus aliejumi, tiesiai ant gleivinės. Ar tai saugu?

Aromaterapiją reikėtų vertinti kaip natūralios medicinos šaką ir vadovautis tik išsilavinimą turinčių specialistų patarimais. Lašinti eterinius aliejus, net ir stipriai skiestus baziniame aliejuje, į nosies gleivinę visiškai nesaugu. Eteriniai aliejai tirpsta riebaluose, tuo tarpu nosies gleivinė yra vandeninė terpė, todėl su aliejumi nesusimaišo. Toks mišinys gali dirginti, netgi kenkti uoslei ar nutekėti į tolimesnius kvėpavimo takus. Visiškai gryni eteriniai aliejai šiukštu negali būti lašinami į nosį nei vaikams, nei suaugusiems, juo labiau kūdikiams. Naudojant ant odos eteriniai aliejai taip pat skiedžiami, išskirtiniais atvejais, tarkime, žaizdelėms, vietiškai tepami gryni.

Vasara – vabzdžių metas. Kaip nuo jų gintis su eteriniais aliejais?

Lietuviškuosius uodus (tiksliau, uodes), remiantis tyrimais ir „aromatinių diskusijų“ (aromaterapijos vartotojų grupė facebooke) praktika, atbaido citrinžolės (kvapiosios, tikrosios, imbierinės), eukaliptai (citrinkvapiai, rutuliniai, spinduliniai), tikrosios levandos, pelargonijos, vaistiniai čiobreliai, pipirmėtės. Saugantis nuo erkių tinka naudoti citrinkvapių eukaliptų, pelargonijų, tikrųjų levandų, kunzėjų, arbatmedžių, degmedžių, imbierinių citrinžolių, vetiverijų eterinius aliejus. Tepantis šiuo atveju geriausia skiesti kokosų aliejuje. Pasidomėkite, ar pasirinktas eterinis aliejus saugus naudoti ant odos. Pavyzdžiui, čiobreliai, gvazdikėliai tinkami tik labai stipriai praskiesti – norint gauti pakankamą efektą tokius aromatus bus geriau purkšti gausiau ir ant drabužių, skarelės. Įkandus vabzdžiui, nuraminti pažeistą vietą padės levandų, arbatmedžio, linalolio tipo čiobrelių (šis tipas lengvai odos toleruojamas) eteriniai aliejai, pipirmėtės mažins niežėjimą.

Kaip eteriniai aliejai kontaktuoja su saule, karščiu?

Fototoksiški, t.y., galintys padidinti jautrumą saulės spinduliams, yra dauguma citrusų (citrinos, apelsinai, mandarinai, bergamotės), dantikrapščių amių, šventagaršvių, netgi šiek tiek tikrųjų levandų, kiti retesni aliejai. Jų ant odos netepti 12 valandų prieš einant į saulę. Eteriniai aliejai yra jautrūs karščiui, juos reikia laikyti vėsiai, sausoje tamsioje vietoje. Bet jei saulėje perkaitote patys ar nusvilote, levandų eterinis aliejus su vėsiu kompresu, levandų hidrolatas ar po dienos – dviejų – kokosų aliejus, maišytas su levandų eteriniu aliejumi, gelbės – vėsins ir padės atsistatyti.

Kaip įveikti vadinamąjį peršalimą, kai jis tik prasideda? Slogą? Kosulį? Nubrozdinimą?

Kvėpavimo takų negalavimams aromaterapija gelbsti bene geriausiai, mat eterinių aliejų molekules tiesiogiai įkvepiame į plaučius. Į kiekvieną atvejį reikėtų žvelgti individualiai ir išsiaiškinti aplinkybes: galbūt prisidėjo patiriamas stresas, nerimas, tuomet į mišinį puiku įlašinti ir atpalaiduojančių, įtampą mažinančių eterinių aliejų. Tačiau žvelgiant bendrai virusų sezono metu idealu namuose garinti antimikrobinius spindulinių eukaliptų, pušų, eglių, mirtų, citrinų, ravensarų, čiobrelių eterinius aliejus – visi jie tinka ir mažiems vaikams. Slogai, gleivėms skystinti ir pašalinti padės spindulinių eukaliptų, mairūnų, debesylų eteriniai aliejai, kosuliui tinkami pušų, kiparisų, spindulinių eukaliptų aliejai, o nubrozdinimus galima švelniai dezinfekuoti hidrolatu (distiliuotu augalų vandeniu), po to kraštelius patepti levandų ar kajeputų eteriniais aliejais. Reikėtų bendradarbiauti su šeimos gydytoju, išsiaiškinti tikslią diagnozę, kreiptis į gydymo įstaigą, jei būklė negerėja.

Vaikus labai ramina masažas, nors ir labiau panašus į paglostymą. Ar jį verta daryti kvepiantį, ar pakanka tinkamo aliejaus?

Yra begalės tyrimų apie neįkainojamą masažo kūdikiui ir vaikui poveikį: stipresnis saugumo, atvirumo, pasitikėjimo pojūtis bręstant. Masažo metu nuraminamas, stabilizuojamas visas organizmas, organų sistemos grįžta į harmoningą darbą, tokiu būdu grąžinima ir tvirta imuninė sistema. Ir tam visai nebūtini masažistų kursai, pakanka švelnių judesių širdies link. Mažyliams iki 3 mėnesių visiškai pakaks masažo su baziniais augaliniais aliejais, pvz., migdolų, simondsijų, kokosų. Vėliau galima įlašinti ir kelis lašus eterinių aliejų (koncentracija iki 0.5 %), vyresniems vaikams – 1-2 %, paaugliams ir suaugusiems – maždaug 2-3 % eterinių aliejų kūno masažui. Patiems mažiausiems tiks ir patiks tauriųjų didramunių, tikrųjų levandų, rožių, imbierinių citrinžolių (palmarozų) eteriniai aliejai.

Ar įmanoma eterinių aliejų pasidaryti namų sąlygomis?

Turint kokybiškų tinkamų žolynų ir alembiką, eterinį aliejų išdistiliuoti namuose galima. Visgi Lietuvoje dėl lietingo ir šalto klimato augalai eterinių aliejų sukaupia minimaliai, todėl distiliuojant pavyks išgauti praktiškai tik hidrolatą – distiliuotą augalo vandenį, taip vadinamą šalutinį distiliavimo produktą. Sėkmingesniu atveju hidrolato paviršiuje plaukios eterinio aliejaus lašeliai. Tačiau ir hidrolatai yra nuostabi priemonė odai drėkinti, tonizuoti, valyti, šiek tiek dezinfekuoti. Tai švelnioji aromaterapija, ypač tinkama vaikams, kūdikiams, gyvūnams, jautresniems žmonėms, seneliams.

Ką manote apie jų vidinį vartojimą, pavyzdžiui, maistui?

Eterinius aliejus į vidų vartoti galima, tačiau šiuo metu paplitęs ne visai saugus toks vartojimo būdas – žmonės renkasi pagal nuogirdas, žurnalų straipsnius, geria nesant reikalui. Prancūzų aromaterapijoje eteriniai aliejai į vidų skiriami ir netgi nemažais kiekiais, tačiau juos paskirti gali tik medicininį išsilavinimą turintis specialistas. Susitvarkius problemai, vartojimas nutraukiamas. Maistui gali būti panaudojami keli lašai tam tikrų eterinių aliejų (dar dažniau – CO2 ekstraktų), tačiau reikėtų atminti, kad išdistiliavus augalą gaunama labai koncentruota, pakitusios cheminės sudėties medžiaga, tad svarbu pasidomėti pasirinkto aliejaus savybėmis. Paprastai savarankiškai namuose naudojame holistinę aromaterapiją – eteriniai aliejai aplikuokami išoriškai (masažai, garinimas, inhaliacijos, tepalai, vonios).

 

Į klausimus apie neseniai į lietuvių kalbą išverstą knygą Aromaterpija vaikams” atsako Drasida Žemaitė, leidyklos Dvi Tylos” įkūrėja ir dviejų vaikų mama.

Kodėl ėmėtės šios temos, kaip pati naudojate aromaterapiją?

Pati leidykla „Dvi Tylos” gimė iš noro padėti šiuolaikiniam, skubančiam miesto žmogui grįžti arčiau gamtos, rasti tikrumą kasdieniniuose ritualuose. Su visomis knygomis, kurias leidžiame, turime asmeninį santykį ir kelią, kaip jos atsirado mūsų lentynose. Aš pati aromaterapija pradėjau domėtis maždaug tuo metu, kai Lietuvoje atsidarė pirmoji aromaterapinių produktų parduotuvė, kurioje pirmą kartą pasigaminau natūralaus veido kremo. Nuo to laiko natūralios priemonės užėmė vis didesnę vietą mano lentynose, nuolat eksperimentavau su eteriniais aliejais pagal įvairius receptus, ieškojau literatūros ir kartą į rankas papuolė Valerie Worwood knyga „Complete Guide for Aromatheraphy and Essential Oils”, kurioje buvo daugybė patarimų kaip ir kada naudoti eterinius aliejus, ir visa tai buvo parašyta paprasta, neprofesionalui suprantama kalba. Nuo tada eterinių aliejų buteliukai, jų mišiniai keliauja su manimi visur ir išties praverčia – kad ir kelionės metu, norint išvengti nepageidaujamų bakterijų, virusų, susižeidus ar sunegalavus. O namų tvarkymo be kelių lašų eterinių aliejų jau neįsivaizduoju. Vėliau, jau gimus vaikams, naudojausi kita šios autorės knyga anglų kalba „Aromaterapija vaikams”. Šios knygos patarimai pravertė tiek prevenciškai norint apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamų virusų, bakterijų, tiek ir pasireiškus tam tikroms ligoms bei negalavimams, pavyzdžiui, susirgus ausų uždegimu. Supratus, kaip dažnai siunčiu knygos ištraukas draugėms, tapo aišku, kad ši knyga yra reikalinga visoms mamoms, tikinčioms natūralia ir gydančia gamtos galia, todėl ėmėmės darbo išversti šią knygą į lietuvių kalbą.

Koks jūsų santykis su medicina? Ar esate perėmusi kokias šeimos sveikatos stiprinimo tradicijas? Kaip jaučiatės imdamasi atsakomybės už vaikų sveikatą?

Aš neturiu medicininio išsilavinimo ir esu tokia pati mama, kaip ir visos, linkinti savo vaikms sveikatos. Pasitikiu natūraliomis gydančiomis priemonėmis: žolelių arbatomis, eteriniais aliejais, kompresais, masažais, ir kitais natūraliais būdais, įskaitant ir pilnavertę mitybą, užtikrinančią gerą vaikų sveikatą. Natūralias sveikatos stiprinimo tradicijas labai puoselėjo tėvai: pamenu, vaikystėje kurį laiką rytais pažadindavo skambutis į duris – kasdien į namus žolininkas Virginijus Skirkevičius atveždavo šviežiai spaustas želmenų sultis, kas tuo metu, prieš daugiau nei dvidešimt metų, buvo gana nauja. Susirgus visuomet būdavo kojų mirkymas druskoje karštame vandenyje, arbatos, kompresai, inhaliacijos, akupunktūros elementai – tėvai tuo labai domėjosi. Taip pat šarminio ir rūgštinio vandens gamyba, jo gėrimas, žaizdų plovimai. Tad man yra labai įprasta sunegalavus visų pirma ieškoti natūralių gydymosi būdų. Jokiu būdu nenuvertinu medicinos pasiekimų ar gydytojų rekomendacijų ir neabejoju, kad visuomet svarbu yra tartis su specialistais, ypač, jei negalavimas yra rimtas. Iš kitos pusės – daug kalbama, tai pripažįsta ir patys gydytojai, kad pernelyg dažnai yra skiriami antibiotikai, hormoniniai ar kiti stiprūs vaistai, kai to dar nėra būtina daryti. Pradžioje verta išmėginti švelnesnes priemones – tokiais atvejais, neabejoju, aromaterapija gali būti labai vertinga.

Taip, tėvai išties prisiima didelę atsakomybę už vaikų sveikatą, gerovę, todėl kiekvieno pareiga yra domėtis, ieškoti geriausių sprendimų, tartis su įvairiais specialistais ir būti proaktyviam siekiant užtikrinti puikią vaikų savijautą.

Ar knygoje yra konkretūs receptai? Kaip paprastai mamai būti tikrai, kad elgsiasi teisingai – juk taisyklių daug ir jos svarbios?

Knygoje „Aromaterapija vaikams” autorė labai didelį dėmesį skiria saugumui: išvardina kiekvieno negalavimo požymius ir atkreipia dėmesį, kada reikia kreiptis į gydytojus. Daug dėmesio skiriama saugiam eterinių aliejų naudojimui: kaip juos dozuoti pagal vaikų amžių, naudojimo būdą (garinimas, masažas, kt.), ligos pobūdį ir eigą.

Labai vertingas yra knygoje pateikiamas abėcėlinis ligų ir būklių sąrašas – kiekviena būklė aprašoma labai išsamiai, pateikiami receptai, įvairūs eterinių aliejų naudojimo būdai konkrečiam negalavimui ir kiti praktiniai patarimai.

 

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: