Vaiko išvaizda: kaip apie ją kalbėti, kad nesužeistume

„Neįmanoma, kad vaikas nebūtų kritiškas savo išvaizdai, jei patys tėvai transliuoja nepasitenkinimą savąja. Tai yra bendras mokymosi procesas: ir mes, suaugę, turime mokėti pamilti save, priimti pokyčius, kurie vyksta su mumis“, – sako Jurgita Smiltė Jasiulionė, „Vaikų linijos“ psichologė, viena iš kampanijos BE PATYČIŲ iniciatorių ir vykdytojų, Vilniaus Universiteto doktorantė.

 Anglakalbiai turi terminą body shaming, apibūdinantį patyčias dėl kūno sandaros ir išvaizdos. Mes atitinkamo neturime, tačiau akivaizdu, kad tema mums nėra svetima. Ką daryti, kai tėvai supranta, kad iš jų vaiko yra šaipomasi dėl kūno? Kaip tėvai gali jam padėti?  

Tėvų reakcija neturėtų skirtis nepriklausomai nuo patyčių priežasties. Bet galiu pripažinti: jei suaugusiems atrodo, kad vaiko išvaizdoje yra koreguotinų dalykų, ir būtent į tai bendraamžiai atkreipia dėmesį, suaugę irgi linkę koreguoti vaiką. Tai atrodo tarsi problemos spredimo būdas, nors situacijos tikrai nepakeičia. Jeigu apkūnus vaikas suliesėja, tikėtina, kad bus surasta kita priežastis patyčioms. Jei vaikas su situacija nesusitvarko, prašo pagalbos arba tėvai jaučia, kad mokyklos suaugusieji į temą visiškai nereaguoja, tada reikėtų spręsti, kaip vaikui padėti. Patyčių situacijoje pirmas klausimas – ko vaikas tikisi, kaip pats mato padėtį, kokios pagalbos norėtų. Viena, kai vaikas tiesiog nori išsipasakoti, kita situacija, kai jis nori pasikeitimo. Tada būtina įtraukti mokyklos suaugusiuosius, kad jie reaguotų, stabdytų, pastebėtų, kalbėtų su vaikais – būtų aktyvūs. Jei suaugę mano, kad vaiko sveikata kenčia dėl jo antsvorio ar neteisingos mitybos ir į tai reikėtų koreguoti – čia kitas tikslas. Ir jie tarpusavyje neturėtų būti siejami.

Kitas dalykas – platesnė prevencija. Vaikai nėra mokomi priimti save – kokie jie bebūtų. Ir priimti kitą, koks jis bebūtų.

Esu pastebėjusi, kad kartais vaikui ganėtinai žeminančias pastabas duoda suaugę artimieji. Jos sakomos tarsi linkint gero, bet ar gerai savo rūpestį išreikšti skaudinančiais žodžiais?

Tai subtilus momentas. Ir mes, suaugę, nemėgstame priekaištų. Nematau kitokio būdo, nei nuoširdus pokalbis apie savo nerimą. Sakyti ne „kada tu baigsi valgyti; nebevalgyk antros bandelės; jau prisivalgei, užteks“, o „žinai, man neramu dėl to, kad daugiau valgai“, ar „jaučiu, kad, kai nerimauji, daugiau valgai“. Kaip situaciją mato tėvai, kokių pasiūlymų, rekomendacijų turi? Radus tinkamą laiką ir vietą, emocinę atmosferą, pakalbėti apie tai, kaip pats vaikas mato savo mitybos įpročius ir kaip jis jaučia arba nejaučia saiko. Vaikai saiką turi, jeigu jis nėra užgožtas nuo pat mažumės – paprastai kažkokių pačių tėvų suformuotų mitybos įpročių.

Maisto tema dažnai dar nuo visiškos vaikystės būna per daug akcentuota ir vaikas gali tiesiog nebenorėti apskritai ja kalbėtis. Gal jis, ypač, jei jau paauglys, geriau išgirstų kokį kitą suaugusįjį? Galbūt tai šeimos gydytoja, autoritetą turintis draugas ar treneris?

Nevertingas maistas namuose atsiranda ne iš vaiko pinigų ir ne jo iniciatyva. Be to, ir mitybos įpročiai formuojami ne kur kitur, kaip šeimoje. Gal mes, suaugusieji, ne visada susiejame priežastį su pasekme, tarsi norėdami nusimesti savo atsakomybę?

Šis aspektas iš tiesų labai svarbus. Nesukontroliuosime, ką vaikai valgo už namų ribų, tačiau tai, kas valgoma namuose – mūsų valioje. Supratus, kad vaikas turi mitybos problemų, gali paaiškėti, kad verta peržiūrėti visos šeimos mitybos įpročius. Maži vaikai mokosi mėgdžiodami, vyresniems pakeisti įpročius gali prireikti ir savos valios, ir artimųjų palaikymo. Jei mes užkandžiaujame čipsais, vargu, ar vaikas pats prašys obuolių.

Priimti save – kas tai? Ką apima ši taip dažnai girdima sąvoka?

Tai nuolatinis procesas. Neįmanoma, kad vaikas nebūtų kritiškas savo išvaizdai, jei patys tėvai transliuoja nepasitenkinimą savąja. Tai yra bendras mokymosi procesas: ir mes, suaugę, turime mokėti pamilti save, priimti pokyčius, kurie vyksta su mumis ir tai, kad vieną dieną atrodome labiau pasišiaušę ar stambesni, liesesni ar labiau pablyškę. Kitas dalykas – iš tiesų būti jautriems, ką sakome vaikui. Kartais pastabos apie išvaizdą prasideda nuo mažų dalykėlių, kurie paprastai grįsti gerais norais. Kai norisi, kad vaikas išeitų iš namų tvarkingas, susišukavęs, suderintais drabužiais. Jei to siekiame kritikuodami „šitas netinka, negražiai apsirengei, žiūrėk, kaip čia atrodai“, siūlymais pasidaryti šukuoseną, kad plaukai atrodytų storesni, apsimauti plačias kelnes, kad kojos atrodytų tiesesnės, tai suponuoja, kad išvaizda yra labai labai svarbu. Kad tik tada, kai tinkamai atrodai, esi fainas ir vertingas. Reikia patiems gerai įsiklausyti, kokias pastabas sakome apie vaiko išvaizdą apskritai – ne tik apie kūno sudėjimą. Vaikai neišmoksta savęs mylėti, nes gauna labai daug negatyvios informacijos apie save.

Aš visada stengiuosi kalbėti apie žmonių įvairovę. Koks jis bebūtų, kiekvienas žmogus yra unikalus, įdomus, vertingas ir kūno sudėjimas yra tik viena iš mūsų ypatybių. Tiek reklama, tiek ir vieša erdvė, mados rinka formuoja tam tikrus grožio standartus. Ir, matyt, neišvengsi aplinkos poveikio – vaikai jį patirs ir savo gyvenime praeis įvairius etapus. Bet man atrodo, kad vis tiek pati didžiausia bėda – žeminantys komentarai. Jei matai virtualaus grožio standartus, bet negauni negatyvios informacijos apie save, tikėtina, kad mylėsi save atskirdamas šiuos pasaulius.

Žodžiai, kai juos girdi dažnai, tampa esybės dalimi. Imi ir patiki, kad iš tiesų esi toks. Klausimas, kaip padėti vaikui pasitikėti savimi – sudėtingas. Tikėtina, kad bus momentų, kai bet kuris vaikas ir įsiskaudins, ir jausis nenormalus, išėjęs už įprastų grožio standartų, normalumo ribų savo grupėje. Tai išgyventi tikriausiai galima sveikiau, jei jis iš mažumės atsineša jausmą, kad yra toks, koks yra, ir yra nuostabus ir vertingas. Ir ne tik tada, kai yra tinkamai apsirengęs.

 

Šis tekstas buvo publikuotas žurnale “Beatos virtuvė”

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: