Judėjimas mums svarbus kaip maistas

photo-1452460028020-ee243f477860Eglė Afanasjeva, studijos ENSO šeimininkė, trenerė ir knygos apie kalanetiką autorė, pasakoja apie tai, kaip mamoms svarbu judėti, įvertinti savo poreikius ir prioritetus ir kaip besirūpinant savo kūnu išlaikyti sveiką protą.

Kaip ir kodėl rasti mankštai laiko mamoms, kurios ir šiaip turi kuo užsiimti dvidešimt keturias valandas per parą septynias dienas per savaitę?

Svarbiausia – vidinis noras ir supratimas, kam man to reikia, nes iš išorės niekas neprivers daryti to, ko nenorime. Priežasčių judėti yra daug – mamos dažnai turi nugaros skausmus, kartais reikia išeiti iš namų, kur jaučiasi užsisėdėję, kartais akstinu tampa noras numesti svorio ar pagražinti kūno linijas. Kas yra mankšta? Sąnarių ir raiščių pratempimas, raumenų stiprinimas ir emocinių, psichinių procesų gerinimas. Žmogus yra sukurtas judėti, tai jam natūralu, todėl nejudant atsiranda blogi padariniai. Mankšta taip ir turėtų būti priimama – judėti mums svarbu kaip ir valgyti. Per savaitę bent du kartus reikėtų rasti laiko gerai pasimankštinti, nes mūsų savijauta be to tik blogės – savaime, kūnui senstant, ji tikrai nepagerės.

O jei mama su vaiku daug aktyviai žaidžia, jį nešioja, eina į parką, ar jai reikėtų dar ir struktūruotos mankštos?

Žmogui svarbus kardiokrūvis – kokia nors aktyvi veikla: vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas, žaidimas su vaiku ar panašiai. Taip pat reikalingi tempimo pratimai. Jei mama kažkokiu būdu tuos sąnarius ir raiščius pratampo, tuomet atskirai mankštintintis gal ir nebūtina. Manęs kartais klausia – aš daug dirbu sode, ar man irgi reikalinga mankšta? Bet kaip atrodo tas darbas? Tai buvimas ilgą laiką nepatogioje padėtyje, tikriausiai ir netaisyklingoje. Jis greičiau duos skausmą, o ne sveikatą. Trečias reikalingas dalykas – raumenų stiprinimas (nes tik vaikščiojimo nepakanka). Namuose tai galėtų būti, pavyzdžiui, įtūpstai. Keliant vaiką dirba dvigalvis žąstų raumuo, o kada dirba trigalvis? Arba lipimas laiptais – jis taip pat gali būti kaip mankšta, tačiau atkreipkime dėmesį, kad taip dirba priekiniai šlaunies raumenys ir sėdmenys. Bet vidinė dalis nedirba visai. Sudarant treniruotes, paprastai įdarbinami visi kūno raumenys.

Kodėl žmonės yra linkę mokėti pinigus ir eiti į studijas, o ne mankštintis namie?

Visų pirma, tai pabuvimas tarp žmonių – apsikeičiate energija, mintimis, pasidalinate savo įspūdžiais. Be to, treneris pakoreguos, jei darote kažką netaisyklingai, ir dirbs tie raumenys, kurie ir turėtų. Būna, patinka treneris, patinka grupė, su kuria dažnai tampama bendruomene. Esame socialinės ir emocinės būtybės. Kitus traukia disciplina, nes namie būna sunku rasti laiko.

Kaip atrodo su vaikais besimankštinančios mamos?

Vaikai mamas tik atlydi ir užsiima savo reikalais, ropinėja ir žaidžia. Kai esi tarp tokių pačių, atsiranda bendrumas, yra laisvės gerai jaustis, jei prireikia vaiką pažindyti ar nuraminti. Būna, vaikai pradeda verkti ar zyzti, bėgioti ar lipti ant kojų. Bet aplink – visos mamos, ir yra jausmas, kad tave supranta.

Susitikimas mūsų studijoje trunka iki pusantros valandos, mankšta  – iki valandos. Likusį laiką mamos bendrauja tarpusavyje ir su trenere, aptaria mitybą, sveriasi, nes mes teikiame ir mitybos konsultacijas, padedame atkreipti į tai dėmesį. Moterys turi laiko neskubėdamos išsiruošti.

Dėl ko dažniausiai ateina mamos?

Po gimdymo kūnas yra nualintas ir nebe toks gražus – esmė ne tik kilogramuose, bet ir formose. Pilvui irgi reikia laiko atsistatyti. Darome pratimus jam, darome ir dubens dugnui, kuriam nėštumo ir gimdymo metu tenka labai didelis krūvis. O kai dubens dugno raumenys silpni, tuomet pasitaiko nesulaikyti šlapimo – tai galima susitvarkyti pratimais.

Svarbu suprasti, kad mūsų kūnas, praėjęs nėštumo ir gimdymo krūvius, mums tarnaus dar ilgai, ir kad esame vienintelės, galinčios juo pasirūpinti. Bet kaip neperlenkti į kitą kraštutinumą, kai po trijų mėnesių nori būti lyg skulptūra?

Man atrodo, čia daug prisideda neteisingas žiniasklaidos ir apskritai visuomenės požiūris – ką tik pagimdei, o jau vaikštai po vakarėlius ir didžiuojiesi buvusia figūra. Svarbu nepasimesti ir pačiai suprasti, kad per tris mėnesius, turint vaiką ar kelis, yra neįmanoma tapti tokia pačia, kokia buvai, ir tokio tikslo apskritai neverta turėti. Jei žvaigždė turi dešimties žmonių pagalbos komandą ir nori visą savo energiją skirti kūno stangrumui, o jūs – ne, gal svarbiau yra kreipti dėmesį į savo sveikatą, savijautą ir jausti savo tempą? Jei kyla noras tik pagimdžius kasdien bėgti į sporto salę, gal verta pagalvoti, kas ir kodėl gyvenime yra svarbiausia. Man atrodo, kad didžioji dalis mamų turi pakankamai sveiko proto, kad save patausotų. Vaikas yra didžiulė dovana ir jo poreikiai, santykis su juo svarbiausia  – 90-60-90 forma gali palaukti.

Save mylėti, savęs nepamiršti reikia: jei būsiu nusialinusi ir pikta, neturėsiu kokybiško gyvenimo. Kas tai? Balansas tarp begalės dalykų: vaikų, vyro, darbo, poilsio, laisvalaikio, giminaičių, manikiūro ir viso kito. Turime nuolat galvoti, kaip visa tai sutalpinti savo dienoje. Kokiu būdu mankšta atsidurs dienotvarkėje? Daug moterų dabar juda per pietus, kad vakarus turėtų laisvus. Balansuoti reikia pradėti nuo galvos, įvertinti savo prioritetus, nes laiko visada turime ribotai.

Aktyvus, sveikas, teisingas judesys turėtų būti vienas iš prioritetų – nes jis stipriai pagerina gyvenimo kokybę. Psichologai sako, kad kokybiškas gyvenimas nėra įmanomas be judesio, nes jis stimuliuoja nervinę ir hormonų sistemą. Jis teikia laisvę geriau jaustis savo kūne – kai galite be skausmo atsikelti iš lovos, neuždususi užlipti laiptais ar pasilenkti užsirišti batų. Joga, šokis, tenisas – reikėtų rinktis tik tai, kas patinka. Turime gyventi sau geriausiu ritmu.

Lankantys treniruotes paprastai gerai jaučia skirtumą prieš ir po, ir dažnai sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be mankštos. Jei kažką darai per prievartą, sukeli sau įtampą, o ji – visokių negalavimų priežastis.

Visi „reikia“ ir „privalai“, nukreipti mamų adresu, man rėžia ausį.

Taip, nieko nereikia ir nieko neprivalai – bet turime suprasti, ką ir kodėl darome, ir prisiimti atsakomybę už pasekmes. Siūlau kiekvieną kartą įvertinti, ar veiksmas vertas neišvengiamų pasekmių.

Pasiūlykite porą pratimų nugarai stiprinti.

Paprasčiausias dalykas, nuo ko galima pradėti stiprinant nugarą, tai jos malonus ir lengvas pratempimas. Štai du patarimai: 1. Atsiklaupkite ant kelių, delnus padėkite ant žemės tiesiai po pečiais. Iškvepiant nugarą apvalinkite, įkvepiant išrieskite. Tai pats paprasčiausias nugaros pratempimas, kurį galima atlikti iki 10 kartų. 2. Atsistokite prie atidarytų kambario durų, uždėkite ant jų rankas, kojas pastatykite pečių plotyje pirštais remiantis į duris, pasistiebkite, atremkite sulenktus kelius į duris. Tokioje padėtyje švelniai tempkitės žemyn. Tempimą laikykite iki vienos minutės laiko.

 

Advertisements

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: