Kai apačios prašo pastiprinimo: mankšta N-16

Egle Afanasjeva

Kalanetikos trenere Eglė tapo atsiradus vaikui – dabar mankštas veda jau septintus metus

Vieta, kurios nėra lietuviškoje wikipedijoje, bet turime kiekvienas – štai tokią mįslę keturgyslę gaunu, kai ieškau informacijos apie dubens dugną. Lietuviškas internetas apie apačias žino nedaug ir neišsamiai, o kalanetikos pradininkė mūsų šalyje Eglė Afanasjeva gali pasakoti kelias valandas. Pradedam nuo to, kad dalintis šiomis žiniomis ji pradėjo prieš metus, dabar veda seminarus, mankštas, moko dirbti kitas treneres ir taip skleidžia savo naudingą patyrimą.

 

Kaip gyvenime atsirado kalanetika?

Nes man patiko! Aš baigusi politikos, verslo, komunikacijos mokslus, esu dirbusi ofisinius darbus – o po gimdymo supratau, kad nenoriu jokių analizių ir sėdėjimo visą dieną prie kompiuterio. Pradėjau domėtis, baigiau daug kursų, seminarų, „Herman & Wallace Pelvic Rehabilitation” institutą, Čikagos kalanetikos institutą „Callanetics Management Company Inc.”, gavau anatomijos, fiziologijos žinių, pradėjau vesti grupes. Mokiausi ir mokiausi.

Ir besimokydama išleidote pirmą knygą apie kalanetiką lietuviškai?

Taip susiklostė – tuometu nebuvo jokios informacijos lietuviškai. Merginos po treniruočių manęs vis klausdavo, kur galėtų pasiskaityti daugiau. Pamaniau, kad galėčiau joms paruošti medžiagos – ir taip po truputį gimė mintis apie visą knygą. Smagu, bet daug darbo! Giliniesi į save vis labiau, atrandi, kiek visko yra, ką darai neteisingai. Taip labiau susidomėjau pratimais dubens dugnui. Atradau aiškų šio proceso aprašymą – ką turi jausti, kaip tiksliai daryti pratimus. Specialiai skyriau tam laiko: užsimerkiau, atsisėdau, atidžiai dariau ir stebėjau, ką jaučiu. Ir supratau, kad iki šiol darydavau netiksliai! Nutariau, kad reikia ir kitoms moterims išsamiau papasakoti, skirti atskirą dėmesį būtent šiai mankštos daliai.

Per treniruotes mačiau, kad yra daug moterų, kurios nesirūpina savimi. Nemoka to daryti. Arba ateina pas mane penkiasdešimtmetė, ir sako, kad ji jau prie gyvenimo pabaigos, kad nedaug jau jai ko ir bereikia – tik į kampą nulįsti ir niekam netrukdyti. O man norisi skleisti, kad mankštą galime daryti bet kokiame amžiuje, kad turime patys rūpintis savimi, nes už mus niekas to nepadarys.

Iš pradžių labai entuziastingai ėmiausi dubens temos, bet viskam reikia daug laiko. Ir mano puslapis neseniai gyvuoja, apskritai neseniai visą šį projektą pradėjau – su moterimis dirbu dar tik metus, o pačią kalanetiką vedu septintus.

Bet tai – gera ir neišnaudota sritis, galėjo tokia idėja gimti ir kam nors kitam.

Vilniuje, žinau, yra moteris, kuri domisi šokių terapija, veda pilvo šokių užsiėmimus, seminarus. Dar žinau kineziterapeutę, apsigynusią disertaciją šia tema, bet ji užsiima ne prevencija, o rimtų atvejų gydymu. Matau, kad čia yra vietos veiklai. Akivaizdu, kad apie tai bijoma kalbėti.

Kaip su tuo susiduriate?

Vedu seminarą: iš pradžių savo patirtimi niekas nesidalija. Na gerai, vienetai – ir tai tik tada, jei einu per savo patirtį, imu pasakoti, kaip buvo pačiai, galiu šiek tiek išjudinti susirinkusias moteris. Nors mano tikslas ir nėra prakalbinti. Mano tikslas – suteikti žinias. O pratimų darymas – asmeninis kiekvienos reikalas. Matau kartais iš akių, kad moterys galvoja „na jau ne, tokių dalykų aš tikrai nedarysiu“.

Nes tai atrodo nepadoru?

Manau, priežastys skirtingos. Jas apsprendžia amžius, domėjimasis savimi, gilinimasis. Dažniau jaunesnės moterys ir miesto gyventojos imliau priima žinias, turi mažiau stereotipų, kad apie tai kalbėti negalima. Man atrodo gerai, kad apskritai ateina į užsiėmimus. Juk net mamos su dukterimis šiomis temomis nekalba.

 

2012-03-04 10.58.51

Niekas kitas mumis nepasirūpins – nei valstybė, nei poliklinika. Domėtis savo kūnu turime patys

O manot, kad turėtų?

 

Taip. Supažindinti su fiziologija – tikrai taip. Kodėl man prireikė tiek metų, kad sužinočiau, kaip veikia mano kūnas?  Kaip man užtikrinti, kad kai bus aštuoniasdešimt, nekristų gimda? Gal šios žinios gali būti skleidžiamos per mokyklas? Prevencijai pas mus apskritai skiriama mažai dėmesio – kad turime rūpintis savimi, kad niekas už mus neatsakingas, jokia valstybė, jokia poliklinika. Gydytojus moko, kaip žmones pagydyti, o ne kaip apsaugoti nuo ligų. Ir kas turėtų užpildyti šį tarpą? Žmogus pats turi skirti sau dėmesio.

Mano vyras – medikas. Jis supranta, kur medicina yra nepakeičiama, o kur šlubuoja: sakyčiau, netradicinis gydytojas Jis man nuolat akcentuoja – dažniausiai, kol žmogui nepasidarys labai blogai, jis niekur neis ir neieškos pagalbos. Labai mažai žmonių suvokia, kad jiems patiems reikia ieškoti žinių ir galimybių pasirūpinti savimi. Būna ir kuriozinių atvejų, kai į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai prireikia kraštutinių priemonių.

Aš esu susidūrusi ir su kita puse – jauti, kad kažkas ne taip, bet nežinai, kur kreiptis.

Sunku apibendrinti, bet dažnu atveju – taip. Retai gydytojai, kurie pas mus yra specializuoti ir žinantys savo sritį, pasiūlys tiesiog mankštą, masažą ar išsimiegojimą.

Viena mano buvusi mokinė prisiminė, kad vyresnė giminaitė jai sakydavo – vaikeli, stenkis visąlaik jausti savo pilvo apačią. Vadinasi, anksčiau perduodavo moterys šią informaciją, žinodavo, kad reikia būti jautrioms savo kūno pojūčiams.

Ar visoms moterims reikėtų tokių mankštų, ar kažkurioms yra aktualiau?

Žiūrint iš fiziologinės pusės, dubuo yra tai, kas mus visada laiko, jis visada turi būti aktyvus – kai bėgam, einam, sėdim. Visos mes esame labai panašios: būname nėščios, gimdome, visos senstame. Gal toms, kurios nelaiko šlapimo, turi polipų ar miomų, prasideda menopauzė, reikėtų labiau atkreipti dėmesį – šie pratimai suaktyvina kraujotaką, normalizuoja hormonų pusiausvyrą. Tiesa, šlapimo nelaikymas būna dėl kelių priežasčių – dėl nusilpusių raumenų arba iki smegenų neateinančio nervinio signalo. Dubens dugno mankšta padeda tik pirmuoju atveju. Ją reikėtų daryti kiekvienai ir kasdien.

Pabandykit sukosėti ir pajuskite pilvo apačią – ar raumenys juda aukštyn, ar žemyn? Raumenis mes turime naudoti, ir dubens dugnas turėtų kilti viršun. Kai darau šį pratimą grupėje, moterys pasiskirsto maždaug perpus – vienos linkusios tuos raumenis įtraukti, o kitos – atpalaiduoti. Įpročius galima pakeisti. Dubens dugną sudaro skersaruožiai raumenys, juos galima treniruoti.

2012-02-24 08.22.36

Labai daug moterų savęs nemyli. Kai kurios po treniruotės negali pasakyti sau ačiū už pastangas

Moterims negerai kelti krūvius nepritūpus. Ką dar kasdien neteisingai darome?

Na, jei yra silpnas dubuo, negalima bėgioti. Jei jau kostelėjus dubuo krenta žemyn, bėgiojant tie raumenys  tikrai silpsta. Ir intensyvūs pilvo pratimai – taip pat. Šuoliukai – irgi. Keliant svorį, dubens raumenis reikėtų suimti. Kaip? Įsivaizduoti, kad sulaikai šlapimą. Bet tai – ne raumenų stiprinimas, tik pagalba jiems. Apibūdinimui tinka angliškas terminas the nack – užlaikymas, suėmimas, kilstelėjimas: nes pratimo esmė – užlaikyti ir kelti raumenis į viršų. Ir būtinai – nepamiršti jų atpalaiduoti. Visų pirma – apskritai nepamiršti tos kūno dalies.

Dubens dugnas stimuliuojamas, kai kvėpuojame pilvu. Raumuo neveikia vienas, natūraliai veikia visa sistema: nugara, diafragma, dubuo, pilvas. Ir kai patempi vienur, veikia ir kitur. Tad reikia kvėpuoti pilnu pilvu – įkvepi – pilvas išsipučia, iškvepi – susitraukia. Svarbi ir teisinga laikysena. Nugara turi būti natūraliame linkyje. Jį galima pasitikrinti atsistojus prie sienos. Prie jos turi glaustis galva, pečiai, mentys, sėdmenys, blauzdos, kulnai. O teisingą galvos padėtį galima pakoreguoti taip: pridėkite tiesų delną prie smakro ir krūtinės – delnas turi būti tiesus, smakras neturi išsikišti į priekį. Galima įsivaizduoti, kad už pakaušio jus kažkas prilaiko, tarsi timpteli aukštyn.

Kai matau tiek daug moterų, matau ir bendras klaidas. Kūno raumenys neturi būti įtempti – jie turi būti aktyvūs, stiprūs, bet nepertempti. Nereikia laikyti pilvo. Nereikia jo ir paleisti, nes tada pilvo darbą atlieka nugara arba dubuo, sutrinka grandinė, atsiranda skausmai.

Kaip atrodo dubens mankštos grupiniai užsiėmimai?

Neužtenka tik pasakyti, ką reikia daryti, nes nebūtinai gausis: svarbu, kad kiekviena pajustų, kas vyksta jos kūne. Iš šalies aš negaliu matyti, ar daroma teisingai. Mes bandome užsidėti rankas ant klubų, pajusti, kas yra sutraukiama. Todėl aš vedu arba individualius užsiėmimus, kad galėčiau skirti daug dėmesio, arba įtraukiu juos į bendrą mankštą. Nes atskirai šiems raumenims galima skirti apie penkias-dešimt minučių – yra svarbu ne tik juos įtempti, bet ir atpalaiduoti.

Pratimai dažnai padaromi nepilnai arba netiksliai. Informacijos daug, bet ne visa ji tiksli. Internete esu skaičiusi apie siūlymą daryti pratimą sulaikant šlapinimąsi – o medicininėje literatūroje randu, kad tai yra kenksminga, nes gali sutrikti nervinių impulsų perdavimas. Tokį pratimą galima naudoti kaip testą kartą per savaitę įsitikinimui, ar sugebi sutraukti raumenis. Yra straipsnių, kurie klaidina, nors rimtesnėje literatūroje tokių žinių nėra. Pati dabar mokausi iš svetainės http://hermanwallace.com.

Daryti vien pilvo pratimų tikrai nepakanka. Kad dubuo gautų tonuso, reikia skirti dėmesio atskirai jam. Moterims kartais nelengva dirbti su raumenimis izoliuotai, atskirti, kada dirba jos pilvas, o kada – dubuo. Dar vienas patarimas – įtempiant raumenis, svarbu įsivaizduoti, ką darote, nenukreipti minčių – tuomet veiksmas bus efektyvesnis.

Paminėjote amžių. Geriau pradėti savimi užsiimti anksčiau, bet juk tikriausiai niekada ne per vėlu?

Tikrai – bet koks raumens pajudinimas, apskritai mankšta yra naudinga bet kada. Dažnai vyresnės moterys pradeda vaikščioti ir keičia nuomonę – kaipgi gyventi be sporto? Man labai patinka, kad galiu jas pajudinti, kad eitų, darytų – ir tame matau savo veiklos prasmę.

20121014_183214

Dubens dugno pratimai stiprina raumenis, aktyvina kraujotaką, normalizuoja hormonų pusiausvyrą

Pagimdžius gal ne kitą dieną reikėtų pradėti sportuoti?

Kad ir kitą. Tik pradžioje mankšta turi būti labai labai švelni: pakvėpuoti pilvu, pakelti kojas.  Nes pirmos šešios savaitės po natūralaus gimdymo  yra laikas, kai organizmas greičiausiai atsistato. Po Cezario operacijos palaukti reikėtų ilgiau. Moterys skirtingos, priklauso, kiek sportavo iki pastojimo, kokios formos buvo.

Visuomenės spaudimas, kad jau išeidama iš ligoninės turi atrodyti pasitempusi kaip Beckham, nenuneigiamas.

Moters kūne turi būti riebalų, jos pilvas turi būti minkštas. Iš visuomenės spaudimo yra labai daug psichologinių problemų – labai daug moterų savęs nemyli, yra ypatingai kritiškos sau. Per treniruotes visada stengiuosi paskatinti, kad jos pasijustų geriau, kad išeitų su geresnėmis emocijomis. Po treniruotės kartais padarome pratimų veidui, kaklui, paglostome save, padėkojame sau, kad skyrėme laiko, pasirūpinome. Netgi ne visos moterys gali pasakyti ačiū sau pačiai.

O jums tiesiai „ačiū“ pasako?

Taip, ir dažnai! Taip pat – kad numetė svorio, kad jaučiasi grakštesnės. Arba kartais ir kitaip – sako, mielai į treniruotes neičiau, bet tada skauda nugarą. Aš mankštas vesdama bendrauju, paklausiu, kaip moterys jaučiasi, tada moterys irgi dalinasi. Jaučiu, kad ne tik duodu grupei, bet ir gaunu daug energijos atgal. Man labai patinka dirbti su žmonėmis, daryti jiems įtaką, padėti geriau jaustis.

 

 

Advertisements

Komentarų: 3

  1. Prancūzijoj ir čia, Liuksemburge, po gimdymo ligonių kasos kompensuoja dešimt tos dubens apačios (prancūziškai ji vadinasi périnée, niekad nežinojau lietuviško pavadinimo…) “reabilitacijos” seansų. Iš pradžių būna individualūs mankštos seansai su kineziterapeute, o paskui juokingi kompiuteriniai žaidimai su tokiu į makštį įkištu daiktu, sujungtu su kompiuteriu. Reikia tinkamai sutraukinėti raumenis, kad galėtum surinkti obuolius ar pan. Dar gimdymo namuose ateina kineziterapeutė ir parodo, kokius tos vietos pratimus galima daryti, pvz., gulint lovoj, žindant…

  2. O pas mus apie tai pagimdžiusi moteris gali niekada neišgirsti, jei pati neieško informacijos.

  3. […] kilogramuose, bet ir formose. Pilvui irgi reikia laiko atsistatyti. Darome pratimus jam, darome ir dubens dugnui, kuriam nėštumo ir gimdymo metu tenka labai didelis krūvis. O kai dubens dugno raumenys silpni, […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: