Išplėstos lentynos, arba biblioteka vaikams

– Gerai, tu perskaityk dvi Lotos istorijas. Tada papasakok, kaip buvai maža ir tave gimdė. Ir dar kaip buvai didelė ir susipažinai su visais savo draugais.

– Žinai, gal papusryčiaujam ir varom šiandien į biblioteką aš tave užrašysiu. Ten galima visokiausių knygų pasiskolint, ir apie Lotą, ir ne tik.

Vieną pilką rytą, kai darželis netraukė, o namie sėdėti irgi nebuvo ūpo, prisiminiau labai keistą vietą – biblioteką. Susipakavau vaikus, ir į Mickevičių, nes arčiau nieko nežinau. Įspūdžiai prasideda jau nuo dvigubų durų, tarp kurių su dviem vaikais nėra sunku užstrigti. Rūbininkė saldesnė už vatą, leidžia rengtis lėtai ir maivytis, gaunasi gera pradžia. Į vaikų skyrių veda oranžinės pėdutės, buvo gerai sugalvota, kol nenusimindė ir nenusiplėšė. Kambarys aukštom lubom – pilnas lentynų su knygom ir jų kvapu.

– Dabar užpildysiu tavo kortelę, kad galėtum skolintis knygų. Koks tavo vardas?

– Alisa. – Nes taip šauna į galvą tarp tų knygų. – Neee, aš Kotryna.

– Alisa Kotryna?, – pasiūlo variantą.

– Ne, tik Kotryna.

Pirmam kartui išsirinko visas penkias leistinas, tarp jų įsiūliau porą įdomių man.  Begalybės ten nėra, pačių populiariausių irgi gali reikėti palaukti, nes turėti namie gali mėnesį, o jei paskambinsi ir paprašysi, tai ir pratęs. Žodžiu, gali turėti, kol atsibos. Tą dieną jaučiausi praktiškai dviratį sugalvojus.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: