iAkys, mirksėkite

Ačkarikė buvau ilgiau, nei pirmūnė. Ir savo pirmagimei vis įžvelgdavau žvairumą – teko jai dar nevaikštančiai keliaut į Santariškes, gauti vyzdžius plečiančių lašų, sėdėti tamsiam kabinete ir leisti žiūrėti į savo akių dugną, kad man būtų pasakyta – oi mama, sveikos tos akys. Ką reikėtų pasitikrinti man pačiai, buvo nutylėta, bet veidu parodyta. Bet kiek čia bus ramu, kai aplink šitiek pavojų – draugė prasitarė, kad jos pažįstama gydytoja neleistų vaikams su mažais ekranais žaisti, todėl prašom jokių appsų telefonuose. O iPadas irgi nedraugas, smėlis ir sliekai  yra vaiko pramogos. Grynas oras ir aktyviai judantis kraujas, kuris maitina akis – o taip. Kamuolį sekančios akys, taip! Televizorius fone – o ne. Bet aš ne p. Tobulienė. Tai ką? Susiradau ir aš pažįstamą akių ligų gydytoją, ir pasiklausinėjau. Vyzdžius plečiančių lašų vaikai išvengė.

Donata Montvilaitė, VU Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Akių ligų skyriaus oftalmologė, sako, kad specifinių ekranų keliamų ligų nėra. Ekranai akis vargina ir sausina, bet ne gadina. Svarbu žinoti, kad fiziologiškai vaikai yra toliaregiai. Akis prie ekrano vargina per mažas atstumas, nemirksėjimas, blykčiojimai nuo dirbtinės šviesos, labai greitas veiksmas, mažas ekranas, smulkios detalės. Tai reiškia, kad filmukus geriau žiūrėti per televizorių ar kompiuterį, nuo kurių lengviau atsitraukti toliau. Žiūrint į ekraną koncentruotai, akys pavargsta po 20 minučių (iš karto prisimenu visus Mano kaimynas Totoro ir Kikės pristatymų tarnyba, kurie tikrai buvo sužiūrėti nuo pradžios iki pabaigos, hm). Galima taikyti 20/20 taisyklę – po 20 minučių žiūrėjimo, 20 sekundžių prasimankštinti arba pažiūrėti pro langą. Akims sveikiausia, kai keičiasi atstumas. Patyrinėjus ekraną, gerai eiti skaičiuoti varnų kaštonų šakose. Reikėtų pasistengti ir dėl apšvietimo, kad aplink nebūtų labai tamsu. Be to, ekranų apšvietimas veikia budinančiai, todėl pasakos prieš miegą geriau popierinės arba išgalvotosios.

Patikrinti vaiko akis vis tik reikėtų gana anksti, nuo pusmečio iki metų, sako Donata, – nes, jei kas nors ne taip, galima pradėti gydyti. “Ne taip” gali būti astigmatizmas arba trumparegystė arba akių dugno pakitimai, pavyzdžiui. Juos turintys ir jau komunikuojantys vaikai kartais išsiduoda veiksmais – pavyzdžiui, nemėgsta piešti. Arba yra labai nekantrūs. Turintys vieną silpnesnę akį visada stengsis naudoti kitą, nenorės, kad stipresnioji būtų uždengta. Čia jau šiek tiek filosofija, bet žmonės nežino, kaip jie turėtų matyti teisingai, ir papasakoti kitiems savo patirtį sunku, bet gyventi trukdančius pakitimus kartais galima koreguoti paprasčiausiais akiniais. Keturios akys kartais geriau nei dvi, haha.

Ir keletas pratimų iš interneto platybių:

  • Stipriai užsimerkti, pabūti užsimerkus 3-5 sek., atsimerkti.
  • Greitai mirksėti 1-2 minutes.
  • Nesukant galvos, akimis pažiūrėti į viršų ir į apačią, į kairę ir į dešinę.
  • Nesukant galvos, akimis sukti 5-6 ratus į vieną, po to – į kitą pusę.
  • Nesukant galvos, 5-6 kartus akimis piešti aštuoniukę.
  • Ištiesti ranką į priekį ir, žiūrint į smilių, artinti jį nosies link, kol pradės dvejintis akyse. Kartoti 6-8 kartus.
  • Užsimerkti ir lengvai pirštų galiukais sukamaisiais judesiais 1 minutę masažuoti vokus.

 

Advertisements

Komentarų: 1

  1. Dėkui už patarimus!!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: