Akcija – Ispanija 2: pirma dalis. Fuerteventura.

Tikriausiai mūsų šeima jau turėtų prisipažinti – mes mylime Ispaniją. Iš viso nuostabaus pasaulio, tolimų ir artimų, egzotiškų, ekstremalių ar itin komfortiškų krypčių ar užkampių mums vėl likimas lėmė žiemoti ispaniškoje žemėje.

Rinkomės, blaškėmės, keitėme nuomonę ilgai – iki paskutinės minutės. Bet be panikos ir streso. Todėl įvykių tėkmei pasisukus ten, kur ji mus po to atvedė, ramiai pasidavėme pasroviui. Ir štai dabar labai džiaugiamės – esame Kanarų saloje Fuerteventura ir dar norime joje ilgai pabūti.

Žinoma, mūsų pasirinkimo laisvę ribojo užderėjusių vaikų skaičius – 2 vnt. Taip pat ir nuosava netolima patirtis. Tikrai nenorėjome kartoti intensyvios praėjusios žiemos turnė po N.Zelandiją ar pvz. sekti nuotykių ištroškusios Linos pėdomis po Centrinę Ameriką (uoj, kaip nekantrauju sulaukti jos kelionės reziume).

Tikiu kažkokiom jėgom, kurios gyvenime dėliojasi ir kryžiuojasi ir galiausiai iš viso to gaunasi puiki dėlionė – atrodo, nuo tavęs net nepriklausė niekas, o taip sklandžiai į vietas daiktai, žmonės ir atsitiktinumai sukrito. Tuo metu, kai vyko pasyvios žiemos gūžtos paieškos, užsiėmiau širdžiai maloniais profesiniais darbais ir darbo reikalais parašiau „Panelės“ redaktorei Jurgai, tuo pat užklausdama rekomendacijų dėl Kanarų salų – ji buvo minėjusi, jog vieną žiemą praleido ir vėl ketina ten grįžti. 2-3 įtikinantys sakiniai, nuotaikingas video, operatyvi pagalba ieškant gyvenamo būsto ir štai Jurga ir Algis pabaigia dėlioti mūsų žiemos puzzle – jau po savaitės kartu geriame vyną mūsų kanariškoje terasoje su vaizdu į jūrą.

Kaip gera turėti draugų. Ypač visokiuose pasaulio užkampiuose.

Kaip gera turėti draugų. Ypač visokiuose pasaulio užkampiuose.

Turėti, kas asmeniškai rekomenduoja, parodo, nuveža, padeda tolimoje nepažįstamoje šalyje yra Dievo dovana. Todėl mes jau žinome gražiausius Fuerteventuros paplūdimius, jaukius neturistinius restoranėlius ant jūros kranto, kur padavėjos ir virėjos išmyluoja ir išbučiuoja mūsų  vaikus, kol mes ką nors gurkšnojame ir kramsnojame, pažįstame lietuvį surf‘inimo instruktorių Mantą, kuris padės mums užlipti ant bangų, žinome kelią į geriausias išparduotuves, kur – jau nusprendėme – pirksime didesnį lagaminą. Visais geriausiais atradimais su mumis geranoriškai pasidalino Jurga, Algis ir Paula. Todėl mums daugiau laiko liks jais mėgautis. Negana to, draugams, deja, išvykus, perėmėme ir jų šaldytuvo bei virtuvės spintelių turinį – ryžių turime kasdienai iki kelionės pabaigos. Ir dar jaukų žalią kilimą paveldėjome – ant jo vaikams daug smagiau ropinėti, nei ant šaltų, tradicinių Ispanijoj plytelių.

Ten, apačioje, mokausi užlipti ant banglentės. La Pared.

Ten, apačioje, mokausi užlipti ant banglentės. La Pared.

Atvykę iškart buvome įspėti – laikas saloje lekia nepastebimai. Tiek daug jo atrodė prieš mus, kai atvykome. O dabar jau beveik pradedame skaičiuoti nuo galo – kiek dar mums čia liko pabūti.

Kas suryja mūsų laiką: kaip ir priklauso atostogoms, ryte ilgai pusryčiaujame, po to einame į uostą maitinti žuvyčių, valgyti ledų, žaisti juodo smėlio paplūdimyje ar žaidimų aikštelėje, išsižioję žiūrime į bangas jodančius banglentininkus,  kartais Aidą vežame į teniso turnyrą į gretimame miestelyje įsikūrusį sporto kompleksą arba važiuojame ieškoti neišbandyto gražaus paplūdimio, pietaujame vietiniame restoranėlyje prie namų (dienos pietūs 6.5 eur: 2 patiekalai plius pasirinktas gėrimas ir desertas). Po siestos laukiame ženklo iš mokytojų-surf‘intojų – gal yra gerų bangų  – arba vykstame apžiūrėti mažų salos miestelių.

Nerealus sporto kompleksas. Viskas, ko reikia. Ir tobulas oras. Kada nors būtinai atvažiuosime apsistoti ir čia.

Nerealus sporto kompleksas. Viskas, ko reikia. Ir tobulas oras. Kada nors būtinai atvažiuosime apsistoti ir čia.

Šiam kartui tiek. Bet greit pratęsiu.

Bilieto atgal dar neturime... Ir nekyla ranka pirkti...

Bilieto atgal dar neturime…

Advertisements

Komentarų: 3

  1. Šaunuoliai. Super. Labai gaila, kad negalim jūsų aplankyti.

  2. Olia, mes ką tik iš tos puikios salos, draugų ir patarimų ten tikrai reikia, nes už viską permokėsite… Būtinai grįšime į Fuertę , dar vakar kaitinomės oro uoste ant suolelio 9 ryte, o šiandien pasinėrėme į sniegą, aš irgi norėčiau nepirkti atgalinio bilieto, gal kada ir išsipildys ta svajonė…

  3. oi kaip smagiai Jūs ten, labai vilioja mane ši salelė, kitąmet būtinai kalbinsiu ir klausiu smulkiau kas ir kaip, būt gerai ten pažiemot! O kol kas laukiam daugiau ispaniškų istorijų!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: