Mamos nori pailsėti!

IMG_3877

Praeitą savaitgalį buvau išlėkusi į Paryžių – pasisvečiuoti pas mielą draugę ir tiesiog pasimėgauti užsitarnautu mamišku poilsiu. Vaikas liko namie su tėčiu, kol aš sau ramiausiai, be jokio kaltės jausmo ar širdies graužaties, sėdau į traukinį ir išdardėjau į meilės ir kvepiančių kepyklėlių miestą. Apie tai rašau ne tam, kad pasipuikuočiau kaip gerai aš gyvenu ir savaitgalius paryžiuose leidžiu, bet siekdama bent mažumėlę įkvėpti ir padrąsinti mamas, kurios galbūt jau daugelį metų nėra turėję savaitgalio (kur ten savaitgalio – bent popietės!) sau…

Mamos darbas, kaip žinia, niekada nesibaigia, ir nors jis yra labai gražus ir prasmingas, atostogų, kaip ir kiekviename darbe, mums taip pat labai reikia! Nemanau, kad atsirastų bent viena mama, kuri nėra verkusi iš nuovargio, kuri netroško, kad bent valandėlę niekas jai nezystų galvos, kad bent minutėlę nereikėtų galvoti apie maistą/sauskelnes/skalbinius/pirkinius. Tačiau kai tokioms mamoms pasiūlau susiorganizuoti kokio poilsio (nebūtinas Paryžius – diena Druskininkuose, viešnagė pas draugus į Alytų, o gal tiesiog relaxas miegant, skaitant knygas ir žiūrint filmus), kad mintys prašviesėtų ir oda pagražėtų, jos kažkodėl nusipurto: oi ne, ką tu! Kaip aš juos vienus paliksiu, prapuls be manęs, vyras tikrai neišleis, vaikas be manęs neužmigs… Už visų šių kliūčių, man regis, slypi viena – mamiškas kaltės jausmas. Tarytum tapus mama prarandi visas teises į asmeninius poreikius ir norus. Juk tai savanaudiška! O ar ne labiau savanaudiška yra arti iki negalėjimo, kol po dviejų metų nemigos, tampi surūgusiu, pervargusiu, nuo draugų nutolusiu buvusios savęs šešėliu? Vis lyg mantrą kartojančiu: jai (ar jam) manęs reikia, negaliu palikti, atsiskirti. Vaikui reikia laimingos ir pailsėjusios mamos, motinystė neturi tapti auka, kai dėl jos visiškai pamirštame save ar savo vyrą. Todėl, manau, labai svarbu nuo pat pradžios savo šeimai kurti tokią aplinką, kur nėra problema, jei mama (ar ir tėtis kartu) trumpam atsisveikina. Tai reiškia į vaiko auginimo procesą pilnai pajungti tėtį (kad nebūtų jokių be manęs neužmiega), pasitikėti ir vystyti glaudžius vaiko santykius su seneliais/giminaičiais/draugais/aukle – priklausomai nuo šeimos situacijos.

Pirmą kartą mamos atostogų aš pasiėmiau, kai Paulai buvo šešeri mėnesiai. Buvau kątik nustojusi ją maitinti ir nors labai man patiko būti nauja mama, jaučiausi pa(per)vargusi. Prašymo atostogoms rašyti nereikėjo, užteko žodinio susitarimo su vyru: noriu išvažiuot kelioms dienoms saulės, ramybės ir poilsio. Vyras atsakė: gerai.

Mano pirmosios mamiškos atostogos.

Mano pirmosios mamiškos atostogos.

Oi kokia tai buvo kelionė! Viena geriausių kelionių mano gyvenime: miegas buvo saldesnis nei bet kada, saulė ryškenė, žmonės linksmesni ir viskas tiesiog labai gražu. Supratau, kad aš vis dar esu aš ir, nors visas tas dienas galvojau apie dukrą ir susirašinėjau su jos tėčiu, jutau kažkokį keistą, svaiginantį laisvės skonį, kad štai, aš galiu rinktis, kur eiti, ką veikti, nematuodama dienos poguliais ir nesirinkdama kavinių pagal tai, ar jie turi vystymo lentą. Grįžau nuostabiai pailėjus, tarsi būčiau išvykus kokiam mėnesiui, beprotiškai išsiilgusi dukros, kuriai jaučiausi esanti geresnė ir linksmesnė mama, ir dar labiau įsimylėjusi vyrą, kuris mielai leido laiką su mūsų kūdikiu, jausdamas prasmę ir malonumą. Nuo tada mes karts nuo karto išleidžiame vienas kitą taip pailsėti, o su senelių pagalba, vieną-du kartus per metus išvykstame ir dviese. Esu girdėjusi tokių skeptiškų nemalonių pasisakymų kaip “prisidirba vaikų, o paskui tik ir ieško, kur numest”. Oi gerbiamosios, tikrai klaidingai mane supratote. Ne numest – o pabūt su brangiais žmonėmis. Manau vaikui labai svarbu tvirtinti ryšį su tėčiu ar seneliais, leidžiant laiką vien su jais. Man tai – gyvenimo harmonija, kai įsisukę į tėvystę, nepabijom atrasti, tebūnie, savanaudiško laiko sau. Atostogos su vaikais yra smagios ir nuotykingos, tačiau poilsis be jų nuskaidrina, subalansuoja ir atneša pozityvių vėjų bei jėgų. Ir niekas dėl to nieko tikrai nepraranda.

Advertisements

Komentarų: 3

  1. Vaida, o ką nuveikei Paryžiuje? Kada apie tai?

  2. Tautvyde · ·

    as irgi visada taip sakau… vienos atostogos su vaikais, o kitos tik dviese 🙂

  3. po pirmo vaiko gimimo mes su vyru dviese tik du kartus buvom isvyke – porai dienu i londona, o po 9 menesiu i kauna, i gimdymo namus 🙂 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: