Ką įdėti į ištiestą ranką?

ranka

“O Maisto banką išvis reikia uždaryti. Žmonės maistui privalo užsidirbti patys“, – rėžia mano kūdikio masažistė ir dar valandą svarstome apie visokiausias labdaras, akcijas, skurdą ir žmogaus pasirinkimus.  Ji, medikė,  remia tik akcijas skirtas onkologinės medicinos įrangai įsigyti. Ir klounų pasirodymams vaikų ligoninėse (tikriausiai, šiems). Sako, aš žinau, kaip ten yra, kiek ten reikia ir kiek realiai naudos suteikia – vaikai taip laukia tų pramogų…

Artėjant šventoms šventėms, kaip ir užgyvenus vaikų,  nori nenori  kažkaip pakyla dvasingumo, kilnumo jausmai, noras duoti ir dalintis… Todėl prieš Kalėdas gausu visokiausių labdaringų akcijų, renginių, mugių ir pan. Štai ir mes, Miesto mamos, gruodžio pradžioje sudalyvavome vienoje – Kokono mugėje. Ėjome vedamos kelių minčių – visų pirma, save parodyti ir į kitus pažiūrėti, o antra – prisidėti prie labdaringos akcijos – surinkti lėšų Žaislų muziejui. Pasiruošėme atsakingai – iškepėme 200 laimės sausainių su spalvotais meškiukais viduje.

Mama Lina per keletą naktų 'pagimdė' 400 meškiukų

Mama Lina per keletą naktų ‘pagimdė’ 400 meškiukų

(Darbelis ne iš lengvųjų – sausainį turi suvynioti, kol karštas, todėl ne tik, kad nagai svyla, bet ir vienu kartu gali maximum 4 sausainius kepti. Ir tai, jei dviese iš krosnies traukiat! )

Laimės sausainukai ne tik gražūs, bet ir skanūs buvo

Laimės sausainukai ne tik gražūs, bet ir skanūs buvo


Pasipuošėme Miesto mamų uniforma – nuostabiomis Mummymoon suknelėmis. Mugėje siūlėme karšto gėrimo – obuolių sultys + kmynų arbata ir tų laimės sausainukų. Maloniai prisibendravome su mugės lankytojais, surinkome 114 litų ir atidavėme juos muziejui. Buvo visapusiškai malonus patyrimas, iki šiol jaučiamės naudingai laiką leidusios.

Miesto Mamos Kokono mugėje. Sarune Zurba photo.

Miesto Mamos Kokono mugėje. Sarune Zurba photo.

Taip pat maloniai su šeima lankėmės ir Rotušėje vykusioje kalėdinėje labdaros mugėje. Ten pirkome įvairių gėrybių iš egzotiškų kraštų. Prie įėjimo buvo renkami pinigai – tarsi bilietas, bet skirtas labdarai. Tiesa, ir nepasidomėjau, kam atiteko surinktos lėšos. Iš esmės man tokios anonimiškos rinkliavos jokių jausmų nesukelia ir paprastai masiniams reikalams aš neaukoju.
Apskritai, galvoju, mes keliame mažai klausimų ir nereikalaujame ataskaitų – kur, kaip, kiek buvo panaudoti labdaros pinigai. Gal TV akcijos metu sms žinute paaukoti 3 litai ir nenusipelno detalių raportų, bet visvien man kyla klausimai – kiek litų atitenka tumpųjų numerių operatoriams? kokia dalis sumos pasiekia objektus? kiek reklamos pritraukia tokios laidos, ar padengus transliacijos išlaidas, pelnas irgi turėtų keliauti labdarai? Ir tuomet aš pasirenku aukoti tiesiogiai – tiesiai į sąskaitą. Ir geriausia – konkrečiam žmogui ar konkrečiam objektui. Aš noriu maksimaliai žinoti, kam bus panaudoti mano pinigai. Jau keletą metų mūsų šeima dalyvauja programoje “Parama per atstumą“ ir vis labiau mus džiugina šis pasirinkimas. O džiugina tiesiogiai – keletą kartų per metus pasikeičiame laiškais su mergaite, kuriai skirta mūsų parama. Matome, kaip ji auga, tobulėja, kaip keičiasi jos piešiniai ir mąstymas.
Ginkdie, aš neburnoju prieš televizines paramos akcijas – tikriausiai būtent jos supažindino lietuviškas mases su apskritai tokiu reiškiniu, kaip aukojimas ir parama. Bet turiu pripažinti, kad grėsmingas jų suartėjimas su grandioziniais pop šou taspatspertąpatį renginiais gali ilgainiui atbaidyti. Bent jau mane.
Dar man dviprasmiškų minčių kelia labai išpopuliarėjusios svajonių pildymo akcijos – vaikas nori daikto, tu jam padovanoji ir tarsi jis turėtų būti laimingas. 5 minutes – galbūt. Paskaičiau vaikų svajones ir man baisu pasidarė – visų svajonės sukasi aplink 3-4 daiktus. Gal ten net ne tie vaikai sugalvojo, o auklėtojos juos paprotino – svajok realiai, mašina arba lėlė. Na, man tai čia vartotojiškos visuomenės ugdymas ir skatinimas svajones ir laimę su daiktais asocijuoti. Vadinasi – amžinai nelaimingos visuomenės auginimas.
Bekeldama tuos klausimus apie atsiskaitymą visuomenei už surinktas lėšas paramai, užklydau i svetainę www.aukok.lt ir likau maloniai nustebus – ten ir šiokios tokios ataskaitos, ir idėja ateities jubiliejiniams vakarėliams – ne dovanomis, o aukomis džiuginti vieni kitus.
Va, pavyzdžiui JAV, kur laaabai populiaru ką nors remti, prieš šventes žmonės pasirenka, ką parems. Jie naudojasi Labdaros navigatoriumi – čia ir patarimai rėmėjams, ir ataskaitos, ir įvairiais skerspjūviais išnagrinėti paramos gavėjai. Mes gi, nelabai renkamės… arba renkamės tą, kurį rodo per TV.
O kam aukoti renkatės Jūs?
Radinys iš aukok.lt

Radinys iš aukok.lt

Pabaigai keletas amerikietiškų patarimų aukotojams:
1. Skirkite laiko analizei – išsiaiškinkite, kokiai organizacijai skiriate paramą.
2. Geriau remkite vieną organizaciją stambesne suma, o ne daugelį smulkiomis sumomis
3. Geriau remkite vieną organizaciją ilgą laiką, o ne kasmet vis kitą
4.Venkite tarpininkų – remkite tiesiogiai
5. Turite teisę reikalauti ir gauti ataskaitas
6. Kalbėkite apie tai – galbūt įkvėpsite labdarai ir kitus
ir t.t.
Titulinė foto iš čia.
Reklama

Komentarų: 1

  1. http://www.ted.com/talks/dan_pallotta_the_way_we_think_about_charity_is_dead_wrong.html – kalba apie nepelno organizacijas ir šiek tiek apie labdaros kilmę Amerikoje, argumentuota ir sklandi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: